Nėra jokių kitų tikslų, kaip tik dalyvauti šviesos procesuose, nes dėl šios priežasties sielos įsikūnija fiziniame apvalkale. Tik protas riboja šių užduočių įgyvendinimą, nes jam reikia viską paaiškinti.
Šviesos procesas yra nuolatinis veiksmas, leidžiantis šiam gyvenimui įvykti (būti) kiekvieną laiko akimirką.
Žmogaus dalyvavimą Šviesos procese sąlygoja jo šviesos dedamosios buvimo šiame procese momentas. Tai vadinama gyvybės įnešimu į gyvenimą.
Žmonės nori tai susieti su kažkuo konkrečiu, su tam tikrais konkrečiais veiksmais, pasireiškiančiais visuomenėje, jų kasdieniame gyvenime. Čia reikia suprasti, kad tai veikiau dvasios buvimas, prasmė visame, ką darai.
Akcentuojama pažadinta Siela, kuri renkasi sąmoningą veiksmą. Viskas, kas neveda prie sąmoningo veiksmo, tai yra veiksmo, kuris neturi tikslo, neturi prasmės, neturi tęsinio, veda prie nieko arba veda prie kažko, kas žudo šviesą (visų pirma, pačiame žmoguje, pavyzdžiui, tamsios mintys) - gesina šį šviesos procesą.
Iš pradžių tai gesina šviesą jūsų viduje, o po to jūs negalite dalyvauti Šviesos procese. Visa problema yra ta, kad mūsų realybėje pradžioje žmonėms šias reikšmes pakeitė, ir jie gyvena ne dėl to, kad gyventi, bet, pavyzdžiui, dėl uždarbio. Jie supranta gyvenimą ne kaip gyvenimą, ne kaip gyvybės kūrimo (gyvybiškumo) apraišką, bet kaip tam tikrą horizontalių veiksmų rinkinį, kur reikia kažkuo būti, kad galėtumėte ką nors turėti ar pasirodyti.
Jei pašalinsime šią dogmą, šį melą iš savo gyvenimo "būti, kad turėtume" arba "taptume kažkuo, kad pasirodytume", tada daugelis žmonių viduje pajus tuštumą, tai yra, jie neturės kuo kliautis. Jie negalės sau atsakyti, ką jiems daryti.
Išeitis iš šios situacijos:
• Viena vertus, tai glūdi praėjusiuose gyvenimuose, ir tam reikia pasinerti į būsenas, padaryti jas stabilias, kad būtų galima gyvenime suprasti savo Sielos Kelią. Tai nėra tiesiogiai susiję su horizontalios patirties rinkimu, nes bet kurioje patirtyje yra prasmė.
• Kita vertus, kai būsenos taps stabilios, žmogus, giliai pasinerdamas į save, neklystamai žinos apie šviesos buvimą.
Tiesą sakant, esant tokiai situacijai žmogus tampa šviesa, papildančia save patį, tai yra, jis eina savo likimo keliu, ir nesvarbu, kokią poziciją jis užima.
Nereikia ieškoti kokių tai gudrybių ir kažkokių prasmių, nereikia gudriai filosofuoti, reikia būti pačiam sau patenkintam, spinduliuoti visaapimančia šviesa, o ji (šviesa) pati nukeliaus ten, kur jai reikia ir būtina.
Jei pirmoje vietoje nekeliami pinigų uždirbimo ar kiti savanaudiški išgyvenimo klausimai, jei sieloje nėra suvaržymų, tada žmogui viskas gana lengvai klostosi. Pažvelkite, pavyzdžiui, į 3–5 metų vaikus, jie negalvoja apie tai, kas juos maitins, už ką jie gyvens, ką jie dėvi, jie turi viską. Tai yra tikras pasitikėjimas Visata, nuo kurio prasideda žmogaus Kelias į Šviesos procesą, jo Šviesos Kelias.
Šviesos procesas yra nuolatinis veiksmas, leidžiantis šiam gyvenimui įvykti (būti) kiekvieną laiko akimirką.. Vienintelis klausimas - talpume ir greityje. Dėl šios priežasties žmogus ateina į Žemę, ir su tuo jis turi iškeliauti.
Šviesos procesas prasideda žmogaus viduje, iš pradžių jis neišnešamas į išorę.
Kai prasideda Šviesos procesas, jis pirmiausia vyksta viduje. Tai nėra klausimas, pavyzdžiui, apie matymą, kai žmogus kažką mato, jaučia, žino. Tai yra aiškaus pasirinkimo, aiškios pozicijos ir dėmesio šia kryptimi, giliai savyje, klausimas, link šio šviesos taško.
Šviesos procesas prasideda iš gilumos ir formuojasi didesnio giluminio darbo dėka. Tai ir yra Sielos triūsas. Žmogus, būdamas giliai savo viduje ir tyrose mintyse, padeda bendram procesui vykti.
Ir po to, kai šviesos koncentracija viduje pasiekia tam tikrą laipsnį, ji (šviesa) gali papildomai panaudoti šią energiją kitur, suteikdama tam tikrą formą. Tai žmogui atrodo kaip noras, Sielos raginimas tai daryti.
• Daugelis žmonių užduoda klausimus, ar dalyvauti Šviesos procese geriau individualiai, ar grupėje, ar su draugais.
Įgarsintas ketinimas formuoja bendrą prasmių lauką, o prasmių laukas sustiprina Šviesos procesą, padeda jam įvykti. Todėl garsu išreikštas ketinimas padeda, tačiau tai nėra visapusiškas dalyvavimas Šviesos procese, jis pilnai neišpildo šio Šviesos proceso. Žmogus, visų pirma, tai patvirtina savo gyvenimu. Jei žmogus yra geras ir visiems padeda, tai nebūtinai yra dalyvavimas Šviesos procese.
Pavyzdžiui, medžių sodinimas, - jei imti bendrai, kaip galvosūkį paveikslėlyje, kai žmogus kelia sau vidutinius tikslus gyvenime, tokiu atveju jis dalyvauja Šviesos procese. O jei kartelė yra aukšta, o juo labiau pernelyg didelė, tai visai nėra faktas (kad dalyvauja), viskas priklauso nuo to, kam žmogus yra pasirengęs. Pavyzdžiui, medžių sodinimas nekelia pavojaus gyvybei. Net vaikas gali tai padaryti, todėl viskas priklauso nuo konkretaus žmogaus ir jo gyvenimo (atėjus į šį pasaulį) užduočių.
Žmogus pats nusistato, kam jis yra pasirengęs čia ir dabar, priklausomai nuo šviesos potencialo, kurį jis sukaupė viduje. Galima dalyvauti Šviesos procesuose su skirtingu vidiniu šviesos potencialu, ir poveikis taip pat bus kitoks. Jei žmogus turi aukštesnes užduotis nei įprastai, tuomet būtina aplink save suformuoti aplinką, kuri padėtų įgyvendinti šias užduotis, tai yra, reikalingas bendras suderinamumas*.
*Suderinamumas - viena visuma, sukurta remiantis daugumos šviesos procesais.
Labai įdomu užduoti sau klausimą: "Kam tu jau dabar esi pasiruošęs?"
Dar įdomiau užduoti sau klausimą: "Su kuo nesi pasirengęs išsiskirti?"
• Pastarasis yra daug griežtesnis apribojimas, kuris sulėtins žmogų, nustatytos kartelės įveikimo procese ir dalyvavimo Šviesos procesuose metu.
Paprastai žmogus nėra pasirengęs išsiskirti su savo baimėmis, nors iš tikrųjų jis nori jų atsikratyti. Ir kol šios baimės egzistuoja, jis negali būti pilnai įrašytas į Šviesos procesą, aukščiausia kartelė jam yra neprieinama.
Comments