Žmonės pamiršo stebuklus. Juos įtraukė eilinės dienos rutina. Bet kaip tik eilinė diena yra sakralus gyvenimo momentas, kada stebuklas gali pasireikšti.
Kaip jis pasireiškia?
Visų pirma, esant gyvenimo akimirkai* bet kuriame jūsų veiksme. Kūryba yra neatsiejama stebuklo dalis, nes bet kokia materijos transformacija suteikia galimybę vystytis.
*Akimirka – kiekvienos gyvenimo akimirkos džiaugsmas slypi harmoningame buvime.
Kurti gyvenimą - reiškia visur atspindėti savo absoliutą, kuo beužsiimtum, prie ko beprisiliestum. Gyvybinė energija harmonizuos erdves Visatos ritmu. Tačiau kūrėjo užduotis - įnešti dalelę savęs į savo kūrybą. Tai išskiria jį nuo visų kitų ir sukuria prielaidas, leidžiančias jam be galo vystytis. Tai yra tikrasis stebuklas.
Stebuklas - begalinė kūryba. Dėl to žmogus ir buvo sukurtas. Būtent todėl jis yra panašus į dievą.
Mokydamasis ne absoliučiuose pasauliuose, jis tobulina menininko-kūrėjo – orkestro dirigento – įgūdžius, nes tik garsų derinyje bus galima atskleisti aukščiausią gryną kūrinį. Spalvų ir garsų grynumas pasireiškia džiaugsmu, tekančiu iš kūrėjo į kūrinį ir iš kūrinio į pasaulį.
Dabar žmonėms atrodo, kad neįmanoma absoliučiai kurti, nes nėra gyvų pavyzdžių. Tačiau tokią kūrybą visada galime stebėti gamtoje. Taip yra lygiai taip pat, kaip vėjas per labai trumpą laiką keičia erdvę, nors jis nematomas. Lygiai taip pat stebuklų kūrėjas savo būsena transformuoja savo gyvenimo tikrovę.
Jei stebuklas - gyvenimo pagrindas, tai pati begalybė atsišaukia jam. Tada daug kas įmanoma. Šviesa apšviečia joje dalyvaujančių žmonių akis ir širdis.
Pradėti kurti yra lengva. Galima paimti dažus į rankas ir dažyti drobę, arba galite gilintis į save ir pakeisti savo pasaulį.
Mūsų balsas taip pat yra kūrybos instrumentas, nes akimirka gali prisiderinti prie viso kas gyva ritmo. Kūriančiame balse turi skambėti begalybė. Visata jame pasireiškia skambesio grynumu. Tada balso pagalba materializuojasi erdvė, atsiranda forma.
Taip pat mums palikta galimybė susilieti su savo siela. Kas tai yra, jei ne stebuklas! Tai yra tiesioginis ryšys su dieviškumu.
Pasinerdami į sielą, prisiliečiame prie stebuklo, tapdami savo gyvenimo kūrėju. Belieka tik iškristalizuoti šį prisilietimą šiame gyvenime, išskleidžiant dieviškumo buvimo akimirką.
Comments