top of page

Būtybė ir asmenybė (Patybė ir ašybė). Mirties baimė. Pirminė klaida

Atnaujinta: 09-20

Ieškant labiausiai artimo žodžiams „būtybė ir asmenybė“ reikšmės atitikmens (rus. – cущность  и личность; ang. - essence  and personality), nuspręsta remtis sanskrito kalbos sąvokomis „atman ir ahamkara“ (žr. apibrėžimus žemiau), kurie galimai labiausiai perteikia šiame straipsnyje aprašytą koncepciją.

Patybė (skr. atmanas) – mūsų tikrasis savęs (y)patumas, tikrasis Aš. Patybė – sinonimas tokiems žodžiams kaip Pats, Absoliutas, Gryna beasmenė būtis, Sąmonė, Aš, Tikrovė. (iš knygos „pažinti Save“, Bhagavan Sri Ramana Maharsi)
ašybė (ašumas) (skr. ahamkara) – mūsų baigtinis „aš“ ar individualioji patybė, kuri savo menamą buvimą, ašumą ar atskirojo „aš“ pojūtį palaiko telkdamasi į visa tai, kas mes nesame (klaidingai puoselėjamas dvejybės kuriamas pojūtis „aš esu šitas kūnas“). (iš knygos „pažinti Save“, Bhagavan Sri Ramana Maharsi)

Ašybė - karminio persikūnijimo pagrindas.


Tais laikais [7–10 a.], visi karminiai mazgai (sukauptos klaidos) dažnai buvo siejami su fizinio kūno išgyvenimu arba su tuo, kas reiškėsi kaip destrukcija lauke.

Laukas - vieninga absoliučios energijos apraiška. Be to, laukas yra inertinė elementariųjų dalelių būsena, surinkta potencialo atskleidimo tikslui, kuris pasireiškia veiksmo atlikimo metu.


  • Todėl pažinimo požiūriu būtina žvelgti į esminę (šakninę) klaidą, kuri yra karmos pirmtakė.


Karma - uždaras priežasčių ir pasekmių ratas, vedantis į sielos reinkarnaciją (persikūnijimą) matricoje. Esant maksimaliai šviesos patirties koncentracijai proporcingumo taške, galimas išsivadavimas iš šio reinkarnacijų rato.

Proporcingumas - aukščiausios prasmės sąveika su absoliutu; šviesos algoritmų susijungimo procesas absoliučioje sistemoje.


Tiems, kuriems iš esmės sunku pažvelgti į karminę situaciją ankstesniame gyvenime, reikėtų dar giliau nerti į šakninę (esminę) klaidą, egzistavusią prieš karmos atsiradimą.


Ašybė – šydas (kaukė). Ši sąvoka apima užuomazginį (pradinį) turinį.


Tai yra kenksmingos, šviesos Patybės vystymosi požiūriu, programos. Šios programos tampa šablonais, susijungia su baltymo apvalkalu (kūnu) ir tampa labai svarbi žmogaus emocinių elgesio reakcijų dalimi.

Šablonas - didžiausias absoliučių savybių pasireiškimo potencialas.


  • Per pastaruosius tūkstantį metų tai [ašybės egzistavimas] yra būtina įsikūnijimo Žemėje sąlyga.


Baltyminis kūnas neįmanomas be ašybės, jis nežino, ką daryti, jis turi būti su kuo nors susietas. Šių kenkėjiškų programų visuma apima visus trunkančio gyvenimo, įvykusio Žemėje, privalumus ir trūkumus, ir visa tai yra įrašyta ašybėje.


Jei ateina tam tikro momento sąmoningas realizavimas (įsisamonimas), tokiu atveju klaida virsta postūmiu veikti.


Mirties baimė kyla dėl ašybės, baltyminio drabužio (kūno) praradimo grėsmės ir nežinojimo kas toliau bus.


Būtent ašybė yra tas tvirtas mazgas, kuris lengvai integruojasi į tamsųjį tinklą. Pati ašybė nuolat maitina šį nepaslankumą, deformuotos visuomenės požiūriu jausdamasi svarbi, vertinga, naudinga. Šiandieninė visuomenė yra deformuota ir transliuoja atitinkamas vertybes.


Tamsusis tinklas nenumato sklandaus perėjimo (tekėjimo), jam reikia stabilumo. Todėl žmogų riboja materijos siekimas, nes materija yra stabili ir niekas joje neteka.


Ašybės nunulinimas visų pirma vyksta prieš perėjimus (kūno mirtis), būtent tam, kad ištraukti juos iš tamsaus mazgo ir panardinti į absoliutų procesą naujiems suvokimams. Tai yra vertingiausias dalykas perėjimų metu.


Tiems, kurie to nepatyrė, parodomas gyvenimo trapumas per artimųjų mirtį. Todėl, nelaukiant aplinkybių, geriau pačiam tobulėti, kiekvieną kartą tiriant savo ašybės ribas.


Pagrindiniai klausimai, kuriuos sau reikėtų užduoti:

Kas aš esu?

Kodėl aš esu?

Kas yra Dievas?

Kas yra Dievas mano viduje?


Ego, baimės ir išdidumas yra tiesiogiai susiję su ašybe. Kai nuo jos (ašybės) atsiribojama, šios programos nebetenka galios.


Kitu atveju, vyks nuolatinis ieškojimas, kadangi ašybė yra daugiasluoksnė. Kai dirbama su ego, poveikį ašybei reikėtų stebėti iš šalies, ir jokiu būdu neidentifikuoti ašybės su savimi.


Žmonių ašybė yra susieta su sielos pasirinkimu.


Vaizdas yra toks: ašybė - už vairo, o siela arba šalia jo, arba už jo. Pasirinkimus dabar dažniausiai daro ašybė, o ne siela. Žmonės neneria giliai į save (nesigilina) ir nesuvokia savęs kaip sielos.


Gyvybinė energija negeneruojama (neatsiranda), nes neatpažįstate savęs kaip sielos. Gyvybinei energijai tiesiog nėra dėl ko atsirasti.

Gyvybinė energija - begalinis šaltinis, suteikiantis gyvybę.


Ašybė, būdama už vairo, tiksliai atveža keleivį ten, kur reikia pačiai ašybei, nes ašybės užduotis - klaidžioti uždarame rate. Tai yra, ašybė yra griežtai sąlygota karminių ryšių.


Todėl, kolei siela pati neatsisės už vairo, žmogus neturės galimybės sutikti senus bendražygius su kuriais jau darbavosi žvaigždžių sistemose, kurie pasirodytų jam ne karminių ryšių vedami. Tai dabar vyksta didžiajai žmonių daugumai. Visa mūsų aplinka - mūsų karma, ir ji yra griežtai sąlygota. Žmonės ištrūksta iš šio rato ir vėl sugrįžta, tačiau jau į didesnį ratą, ir taip be galo.


Daugelis išsivysčiusių būtybių yra įstrigusios šiame rate. Norint išeiti iš šio rato, ir nutraukti sielą su ašybe rišančią grandinę, pirmiausia reikia įveikti mirties baimę.


Yra išsireiškimas "kristi į Tartarą" (patekti į visišką prapultį): reikia kristi į šį tašką, bet tik apversti prasmę aukštyn kojomis - kristi ne į baimę, bet į Šviesą.


Tartaras – tai mitologinė vieta senovės graikų mitologijoje, kur po mirties buvo siunčiamos sielos (panašiai kaip pragaras).


Šio taško viduje yra Šviesa.


Tada peržengiate ratą, pereinate į kitą įvykių senarijų, formuojama Vienio pagrindu. Bet jei žengiate atgal link baimės, vėl grįštate atgal. Jei einate į nežinomybę, vadovaudamiesi Vieniu, iš karto pakylate aukščiau, ir įvykių senarijus klostysis šiame vibracijų fone.


Vienis (nedvejybė) - absoliutus suderinamumas ir visagalybė, tai yra pirminis algoritmas, kuris keičiasi momente (akimirkoje). Vienis yra Sielos Šviesos kodo pagrindas, kuriame jis (vienis) įrašytas. Vienio parametrus lemia žvaigždžių sistema, kurioje siela gimsta pirmą kartą


Vystymosi eigoje būtina pašalinti ašybę. Bet labai sunku prie jos prieiti, ji tūno labai giliai ir yra daugiasluoksnė, o sluoksnių kiekis priklauso nuo to, su kuo save tapatini. Net jei tapatini save su šviesa, tai vis tiek yra programa. Paradoksalu, bet taip yra.


Prisibrauti prie esmės galima „perleidžiant“ save per bozoną. Tada viskas aktyvuojasi, ir galite atpažinti ašybę. Yra daugybė programų, ir jos nuolatos puola, tačiau norimas atsikratyti šydas (kaukė) vis tolsta, nes ašybė visada priešinasi.

Bozonas – sąmoningas šviesos dalelių pasireiškimas, kuris turi savybę perleisti per save Visatos parametrus bendrame lauke. Toks parametras, pavyzdžiui, yra momentas. Jei pražiopsojai momentą, tai pamatysi ne patį bozoną, bet  jo pėdsaką.


Bendra siekiamo proceso eiga.

1. Priimti tai, kad tu nesi tu.

2. Eiti gilyn, bandyti ištirpti ir virsti niekuo.

3. Pradėti matyti savo vienio struktūras, suvokiant patį procesą.

4. Pažinti šį procesą.

5. Pasinerti taip giliai, kiek tik leidžia įdirbis. Kai apčiuopi šią akimirką, ji pradeda bėgti, o tada iškyla kaukės (elgesio modeliai), nes jos nori gyventi ir kovoja už išlikimą. Tokiu būdu iš žmogaus yra siurbiama energija.

6. Kaukę (elgesio modelį) reikia šviesa suskaidyti iš vidaus, rasti vieną pagrindinę vidinę programą, kurios esate įsikibę.

7. Kai esi laukas (žr. paaiškinimą aukščiau), transformuojasi visa buvimo Žemėje esmė, keičiasi visa paradigma. Turintiems teisingą algoritmą tai pasiekti yra lengviau.

Algoritmas - absoliutus procesas, paleistas vystymuisi.


Ašybės patirtis atsispindi akies rainelėje, o akies obuolys - gilėjimo ir perėjimo per bozoną momentas. Pati skylė, jei pažvelgsite į vidų -  tuštuma, nesusitapatinimas su savimi.


Su amžiumi, po tam tikro metų skaičiaus, nustojama įsikibus laikytis kai kurių dalykų, taip pat, kai patirtis tampa beasmenė ir ji paleidžiama, nukrenta eilinis sluoksnis.

 

Neutralumas neleidžia nusimesti šydo, jis tiesiog leidžia nereaguoti emocionaliai, tai yra, neutralumas - ne išeitis.


Ištirpimas leis suvokti dalinį nesusitapatinimą, tačiau atsiranda nemaloni pasekmė: gali išnykti susidomėjimas žemišku gyvenimu. Todėl būtina labai atsargiai prieiti prie nesusitapatinimo momento, derinant jį su savo aukštomis prasmėmis ir turėti paruoštas visas struktūras kai kuriems pokyčiams.


Kokie galimi klausimai?


  • Kas yra perėjimo taškas? Pavyzdžiui, kas rodoma šiuo momentu?

Pavyzdžiui, rodomas perėjimas tarp gyvenimo ir mirties Žemėje. Kiekvienam vaizduojami skirtingi paveikslėliai. Nereikia bijoti.


  • Kaip egzistavo kūnai, kai nebuvo ašybės?

Siela, būdama lauko struktūra (žr.3 aiškinimą), labai tiksliai žinojo, ką daro, kodėl, kokia seka, kas vyksta, kokie pasirinkimai ir pan. Tam tikru momentu tai pasikeitė. Daugeliui viskas baigėsi maždaug tarp 7 ir 10 amžių, kitiems anksčiau.


  • O ką reiškia labai išsivysčiusios būtybės?

Tai yra būtybė, kuri aiškiai suvokia prasmes ir gali, atsižvelgiant į tai, kokiame lygyje yra, prie šių prasmių artėti arba vadovautis šiomis prasmėmis, pavyzdžiui, būdama žemiškame kūne.


  • Kodėl tada ašybė juda uždaru ratu?

Kalba eina apie tuos, kurie negalėjo išeiti, kurie neturėjo pakankamai prasmių, arba apie tuos, kurie padarė neteisingą pasirinkimą. Pažinimo procesas yra begalinis, taip pat kaip ir vystymosi procesas, negalima sustoti, ilsėtis ant laurų, kitaip greitai būsite įtraukti į šį ratą.


  •  Kiek yra tokių programų, norint surasti pirminę priežastį?

Pageidautina rasti vieną pagrindinę, tačiau apskritai tokių programų yra tūkstančiai.


  • Kaip suprasti ašybės programą?

 Labai paprasta. Ar turite vaikų, ar suvokiate, kad esate šeimos tėvas? Tai - ašybė. Ar darbe esate vadovas darbe? Tai - ašybė.


  •  Kai Patybė nebesitapatina, ar ji persikūnija?

Būna įvairiai, reikia žiūrėti į konkretų atvejį. Tiems, kurie įvykdė savo užduotį, kuriems nebeliko rinkti naujų patirčių, gali nebepersikūnyti.


  • Ar įmanoma atsiriboti nuo ašybės nesurinkus žemiškosios patirties?

Tai įmanoma, tačiau, pirma, negalėsite pilnai pereiti. Antra, esant tokiuose procesuose, reikia labai aiškiai suprasti, kuo rizikuojama, aiškiai suvokti visą situaciją, ką pasirengę paaukoti ir prie ko tai prives.


Nėra užduoties išprotėti ir kažkur pabėgti. Tikslas padaryti tai, kas privaloma, atnešti tas žinias, kurios padės žmonėms suprasti šią metodiką, kad vėliau šiame ar kitame įsikūnijime būtų aišku su kuo ir kaip dirbti.


  •  Ar siela gali turėti baimę?

Taip, gali. Kadangi nuo tam tikro momento ne visos sielos yra nemirtingos, kažkas juda link degradacijos, netgi iki dezintegracijos (sielos išsiskaidymo).


  • Bet baimė yra daugiau ašybės bruožas?

Taip, bet vis dėlto..


  • Tai reiškia, kad siela prigęsta (netenka savo spindesio)?

Taip, tai visų pirma dėl spindesio praradimo, o paskui galiausiai iki dezintegracijos.


  • Ką daryti tokiose situacijose?

Kiekvienam savo, reikia žiūrėti individualiai... Vertinant tamsos pasireiškimo lygius (pakopas), maksimalus lygis, kuriame dar galima patekti į šviesą, yra -4. Skaistykla yra -5 lygyje, iš jos nebeįmanoma pakilti (čia yra kiti įvykių galimybių variantai), tiesiog nebus leista išeiti, kitos galimybės nėra numatytos esamame nustatytame plane.


  • Kas turi nutikti, kad nukristi į -5 lygį?

Neteisingi pasirinkimai, daugybė neteisingų pasirinkimų, kai pradeda dominuoti ego, kai nėra bendrojo gėrio sampratos, kai žmogus jokia forma nesieja savęs su tarnyste, kai jam nerūpi, kas yra šviesos tinklas, kai jam niekas nerūpi, išskyrus patį save, tai yra, visada renkasi savęs mylimojo naudai.

Šviesos tinklas - procesas, kuriame pasireiškia amžinasis sielos darbas; savo prasmių sugretinimas su vienu; bendras (visaapimantis) sąmoningos aplinkos užpildymo šviesa procesas; bendra sąmoninga aplinka, kurioje šviesa simbolizuoja gyvenimą.


  • Kaip suvokti ir pasiekti pirminę (šakninę) klaidą?

Būtina svarstyti ne konkretų atvejį, kada buvo atliktas neteisingas pasirinkimas, bet pamatyti priežastis, koks procesas buvo pažeistas ir kodėl įvyko vienio algoritmo sutrikimas .


Pradžioje suteikiama teisinga atspirtis startui, o vėliau, atsižvelgiant į renkamą patirtį, atliekami neteisingi veiksmai, kurie duomenų bazėje įrašomi kaip klaidos. Tokia patirtis taip pat reikalinga. Žvelgiant į visą šio proceso eigą, reikėtų nerti gilyn ir žvelgti į esmę (šaknį) - tai ir bus pagrindinė klaida, kai pirmą kartą buvo padarytas neteisingas pasirinkimas, susijęs su konkrečiu veiksmu.

 

8 peržiūros0 komentarų

Comments


bottom of page