Kas yra muzika?
"Tai mamos lopšinė. Muzika – buvimo tyloje ir tylos įsikūnijimas. Muzikoje mes šloviname, mylime, tikimės ir prisimename.
Muzika - sielos kvėpavime, kolibrio sparno plazdesyje ir lengvame vėjo skambesyje. Jos formos užpildytos begaliniais atspalviais ir niuansais, jos yra mobilios ir amžinai besikeičiančios.
Muzika yra siela, įgavusi formą. Muzika pasireiškia oro molekulių virpesių dėka, panašiai bangos sklinda vandenyno paviršiumi.
Muzika - bene vienintelis tikrai efektyvus būdas perteikti vieno žmogaus jausmus ir pojūčius kitam ir netgi daugeliui. Noktiurnų, preliudų ir etiudų pavidalu muzika sugeba perteikti mūsų ašaras ir juoką, skausmą ir džiaugsmą.
Muzika yra laiko, nuotaikos ir prasmių tėkmės atspindys. Atrodo, kad ji tarsi apmąsto, dvejoja, lygina, pažadina...
Muzikoje kuriame ir fantazuojame, sujungdami jos elementus – melodiją, ritmą ir harmoniją – į išraiškingas formas ir modelius.
Jos harmonija kvėpuoja tyrinėjimo troškuliu, troškimu žinoti proporciją, konsonansą, disonansą ir rezonansą. Jos harmonija pakyla į dangų fantazijos skrydžiu, skelbdama liūdesį ar stebuklą.
Kai muzika derinama su kalba, atsiranda daina..."
Jasonas Martino. "Muzikos pradžia"
Muzika, vibracija savo esme, turi didžiulį poveikį žmogui. Šios įtakos neįmanoma pervertinti, ji pasireiškia fiziologiniame lygmenyje – tai yra giliau, nei pasąmonė.
Atitinkamų vibracijų pagalba galima priversti žmogų patirti baimę, lygiai kaip ir euforiją. Šie principai yra žinomi specialistams ir yra pagrindas kurti masinės įtakos ginklus, pagrįstus infra- ir ultragarsu.
Tačiau yra dar kai kas. Įprasta muzika, šiuolaikinis popsas, taip pat yra naudojamos masėms paveikti. Poveikis vyksta apeinant mūsų sąmonę, kadangi į vibracijas yra įterptos primityvios ir destruktyvios prasmės.
Ir neatsitiktinai garsus nacių propagandistas Gebbelsas prieš Antrąjį pasaulinį karą išleido dekretą pakeisti Lia natos raktą, kuriuo buvo derinami visi pasaulio metronomai, nuo 432 Hz į 440 Hz.
Faktas yra tai, kad 432 Hz dažnis yra natūralus gamtos dažnis, kuriuo skamba vandenynas, miškas, kosmosas, motinos įsčios, šiuo dažniu žmogus automatiškai prisitaiko erdvėje, jaučia vienybę ir priklausymą erdvei.
440 Hz dažnis - nerimo ir dirginimo dažnis, kurio veikiamas žmogus atrodo tarytum atskirtas, izoliuotas. Kai organizmas praranda natūralų suderinamumą, jis netenka pagrindo, atrodo, kad esate išmuštas iš vėžių, neturite palaikymo, esate vienas. Be to, derinimasis prie 440 Hz dažnio paskatino psichikos sutrikimų atsiradimą. Naciai tai padarė tam, kad galėtų lengviau manipuliuoti masių sąmone. Būtent šios jėgos ir jų šeimininkai skatino įvairių psichinių destruktyvių muzikos tendencijų atsiradimą: punk rock, metal, hard rock ir kt.
Kita vertus, klasikinė muzika groja natūraliu dažniu, ir, atsižvelgiant į tai, kad mūsų kūnas sudarytas iš vandens, esame tikri laidininkai. Šis dažnis mus kuria, harmonizuoja su erdve. Klasikinė muzika, veikdama skysčių terpę, gali išgydyti neurotines ir psichozines būsenas.
Prisiminkime eksperimentą su snaige, kur muzika veikia vandens kontūrų formavimąsi (Masaru Emoto - japonų mokslininkas, kuris atlikinėjo eksperimentus su vandeniu, paveikdamas jį garsu ir kitomis vibracijomis, fotografuodamas užšaldytus vandens kristalus). Mes ir esame šis vanduo. Muzika, vibracija gali mus sukurti ir gali sunaikinti. Mes patys renkamės, ką klausomės.
Ir kokia mes "snaigė" esame, tokie ir įvykiai formuojasi mūsų išorėje. Todėl esant natūraliems dažniams mus supanti aplinka palaipsniui keičiasi, tampa sąmoningesnė ir harmoningesnė.
Comments